Išankstinis likimas ir laisva valia

Likimo problema yra labai sudėtinga,  ir apie ją buvo diskutuojama per amžius tiek tarp filosofų tiek teologų. Beveik kiekvienoje religijoje yra kažkokios nuorodos į likimo prigimtį.

Mes galime padalinti tuos, kurie tiki į likimą į dvi skirtingas kategorijas. Į tuos, kurie aklai tiki į likimą kur viskas jau yra nulemta Dievo iš anksto, viskas kas yra svarbu ir kas yra maža. Šis požiūris yra labai populiarus tarp kai kurių sektų Sufis (mistikų), kurie gyvena savo gyvenimą atskirai nuo paprastų žmonių. Jie tvirtina, kad žmogus neturi niekam kontrolės. Kad viskas yra nulemta išanksto. Ir taigi, viskas kas nutinka yra atsiskleidžiantis didysis likimo planas, žinomas tik Dievui. Tai yra labai problematiškas suvokimas dalykų ir neišvengiamai priveda prie klausimo nusikaltimo ir bausmės, nuobaudos ir apdovanojimo. Jei žmogus neturi pasirinkimo, tada neturėtų būti nei jokios bausmės nei jokio apdovanojimo už jo veiksmus.

Kitas požiūris yra – laisvo pasirinkimo, kur likimas praktiškai nelemia jokios rolės ką žmogus nusprendžia ir įvykdo.

Diskusijoje apie likimą, kita labai svarbi filosofinė problema suranda kelią į debatus pridėdama papildomas komplikacijas ir tai yra klausimas išankstinio pažinimo. Kaip išankstinis žinojimas apie Dievą yra susijęs su dalykais, kurie įvyks? Tai yra klausimas, atsakymas buvo labai silpnas abiejų dalyvavusiųjų diskusėje pusių. Mes nesiūlome įžengti į ilgą diskusiją siekiant apžvelgti ir palyginti argumentus tikintiesiems ir netikintiesiems likimu, bet mes tik norėtume nupiešti Islamišką portretą atspindintį šį požiūrį.

Likimas turi daug kategorijų, ir kiekviena atlieka atskirą rolę jų atskirose veikimo sferose, veikdamos tuo pačių metu. Gamtos įstatymai viešpatauja aukščiau visko ir niekas neturi įtakos jiems. Tai yra visuotinis planas dalykų, kurie gali būti nurodyti kaip plačiausia likimo sąvoka. Tie, kurie seks gamtos įstatymus įgaus panašumą prieš tuos kurie nesivadovauja gamtos įstatymais. Tokie žmonės yra nulemti turėti naudos ir susikurti geresnį gyvenimą. Bet nei vienas iš jų nėra iš anksto nulemtas priklausyti jokiai specifinei grupei susijusiai su jais, esantys gerojoje ar blogojoje pusėje gamtos įstatymų.

Buvo laikas prieš renesansą Europoje, kai musulmonų pasaulis buvo labiau pažengęs gamtos įstatymų suvokime. Todėl musulmonai buvo pozicijoje gauti naudą patarnaujant šioms žinioms. Kai vėliau, šis be išankstinio nusistatymo ir atviras studijavimas gamtos pasislinko į Vakarus, jis atnešė naują dienos šviesą žinių Vakarams, kol tuo tarpu Rytai pradėjo grimzti į ilgą , tamsią naktį naivaus galvojimo, prietarų ir svajojimo. Tai be abejo yra likimas, tačiau skirtingo tipo. Vienintelis įstatymas, kuris yra iš ankščiau nulemtas ir susijęs su likimu yra nepasikeitęs nurodymas, kad tie kas studijuos gamtą be išankstinių nusistatymų ir leis sau būtų vedamiems ten kur gamtos įstatymai juos nuves, jie pradės minti kelią į amžiną progresą. Tai yra bendra ir visa plintanti kategorija likimo, kuri peržengia viską, išskyrus įstatymus likimo susijusius su religija.

Prieš pradedant likimo diskusiją susijusia su religija, mes turėtume toliau patyrinėti kai kurias sritis  – šio universalaus likimo susijusio su gamtos įstatymais. Didesniuose visuotiniuose pritaikymuose, jie parodo kai kuriuos požymius išankstinio nusistatymo, bet skirtingo tipo, nei to, bendrai suprantamo. Šioje prasmėje, mes kalbame apie tokius sezoniškus ir periodinius pasikeitimus atmosferos balanse, kurie atstovauja labai sudėtingą eko sistemą, kurioje net tokie tolimi įvykiai kaip saulės dėmės atlieka rolę. Panašiai, meteoritų invazijos planetose atneša tam tikrus pasikeitimus, kurie atsispindi žemėje per atitinkamus pasikeitimus ore, klimate ir t.t. Šios didesnės įtakos, kartu su periodiniais pasikeitimais klimato (kurie yra įtakojami įvairių faktorių, daugelio kurių dar nėra nustatyti), kartais atneša subtilius pasikeitimus augimo šablonuose augalų ir gyvūnų žemėje.  Vėlgi yra faktorių atsakingų už sausras žemėje ar pasikeitimus sezonuose nuo vieno žemės kampelio link kito. Ledynmetis ir globalinis atšilimas, pasikeitimas, yra tik pasekmės įvairių kosminių įtakų.  Tačiau, šios didesnės įtakos nebūtinai paveikia individo gyvenimą žemėje, bet galutinėje analizėje, kadangi individai yra visi nariai Homo-Sapiens šeimos, jie visi yra paveikti iki tam tikro lygio.

Nėra jokių įrodymų, kurie parodytų, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas žemėje yra iš anksto numatytas, ir kad jis neturi pasirinkimo ar galimybės pasirinkti tarp gėrio ir blogio, tarp teisingumo ir neteisingumo. Šventasis Koranas kategoriškai atmeta prievartos sąvoka ir aiškiai teigia, kad kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti tarp gėrio ir blogio:

لَاۤ اِکۡرَاہَ فِی الدِّیۡنِ

Religijoje neturi būti prievartos. (Šventasis Koranas 2:257)

Ir:

لَا یُکَلِّفُ اللّٰہُ نَفۡسًا اِلَّا وُسۡعَہَا ؕ  لَہَا مَا کَسَبَتۡ وَعَلَیۡہَا مَا اکۡتَسَبَتۡ

Allahas neapsunkina nė vienos sielos labiau, negu leidžia jos galimybės. Ji gaus (atlygį) tokį, kokį ji užsitarnauja, ir bus (nubausta) pagal tai, ką užsitarnavo. (Šventasis Koranas 2:287)

Ir vėlgi:

وَاَنۡ لَّیۡسَ لِلۡاِنۡسَانِ اِلَّا مَا سَعٰی

Ir žmogui nėra nieko, išskyrus jo pastangų (vaisius) (Šventasis Koranas 53:40)

Tačiau, siejant su religija yra tam tikros sritys likimo, kurios yra nulemtos ir nepakeičiamos. Jos yra nurodytos Šventajame Korane kaip Sunnah Dievo. Viena tokia sunnah Dievo, yra ta, kad Dievo pasiuntiniai visada bus sėkmingi, ar jie būtų priimti ar ne. Jei jie būtų atmesti, tik jų oponentai bus nusivylę. Pranašai, jų žinutės ir misija visada turi nugalėti, nepaisant kokio stiprumo jų priešininkai būtų.  Keli pavyzdžiai žmonių istorijoje yra: tarp Mozės (as) ir Faraono, tarp Jėzaus (as) ir jo oponentų, ir tarp Pranašo Muhammado (sa)  ir jo priešininkų. Religijos triumfas išlieka tarsi palikimas praeities grumtynių tarp pranašų ir jų priešininkų. Abraomas ( as) ir tie, kurie palaikė jį ir jo žinutę vyravo pasaulyje. Mozė (as) ir tie, kurie jį gerbė, Jėzus (as) ir jo žinutė, ir Pranašas Muhammadas (sa) ir ką jis simbolizavo, beveik dominavo visą pasaulį. Bet nei vienas nėra šiandien randamas tas, kuris palaiko priežastį ir vertes jų oponentų. Šis likimas nežaidžia rolės kitose susidūrimuose tarp vyrų ir vyrų. Bendra taisyklė yra ta, kad stiprieji sunaikins silpnuosius.  Religiniame likime, tai yra priešingybė, kuri tampa nesugriaunamu principu.

Gamtos įstatymai veikia sklandžiai ir žmogus dažniausiai neranda išimčių bendroms taisyklėms. Pasak planuose aprašytose įvairiose Korano eilutėse gamtos įstatymai mums žinomi priklauso daugeliui kategorijų bei sferų, bet kai jie stovi kryžminiu tikslu kitiems įstatymams, įstatymai, kurie turi didesnę jėgą visada nugali prieš silpnesnius. Net įstatymas plačiausios ir toliausios įtakos gali būti nugalėtas mažoje sferoje galingesniu įstatymu veikiančiu prieš jį. Termodinaminiai ir elektromagnetiniai įstatymai priešingai įstatymams gravitacijos gali nugalėti limituotose srityse įtakos. Tačiau gravitacinis įstatimas yra platesnis savo įtaka ir daugiau siekiantis. Kaip žmogaus supratimas gamtos vystosi per amžius, dalykai, kurie būti atmesti kaip neįmanomi tampa suprantami kaip savaime suprantami klausimai.

Pasak Islamo, Jei Dievas nusprendžia duoti palankumą specialiam Jo tarnui su specialia manifestacija (apraiška) kažkokių slaptų įstatymų, tokios apraiškos stebėtojų yra laikomos stebuklais ir antgamtiškais įvykiais. Bet šitie dalykai vyksta pagal gamtos įstatymus, kurie yra subtiliai kontroliuojami norint atnešti nuostabų efektą. Čia likimas lemia specifinę rolę specialiam Dievo tarnui.

Panašiai, likimas gali būti suprantamas susijęs su genetiniu, socialiniu, ekonominiu ar išsilavinimo individo, kas atrodo yra bejėgis produktas aplinkybių. Tas bejėgiškumas individo sudaro jo likimą, kurio jis negali valdyti. Todėl, yra sakoma, kad turtingo žmogaus vaikas yra gimęs su sidabriniu šaukštu jo burnoje.

Aplinkybės į kurias žmogus yra gimęs, bendruomenė, kurioje jis buvo išauklėtas, kiekvieną dieną šanšo žaidimas, kuris žaidžia rolę kiekvieno žmogaus gyvenime, taip vadinamos sėkmės galimybės ar nesėkmės, nelaimės kurių žmogus gali išvengti arba tapti auka, visa tai yra sritys, kuriose individas turi menką pasirinkimą. Ir visgi, negali būti manoma, kad jis buvo išskirtinai išrinktas tokiems įvykiams ar nelaimėms, kurie lemia svarbią rolę sukuriant arba suardant jo gyvenimą.

Individai, kurie gimsta namuose kupino nepritekliaus ir skurdo yra labiau tikėtini tapti aukomis daryti smulkius ar net didelius nusikaltimus. Skurdas yra didžiausia priverstinė jėga iš visų faktorių, kurie sukelia ir propoguoja nusikaltimus. Jei tai bus suprasta kaip likimas, tada tai mes sunkų šešėlį ant Kūrėjo. Taigi visų pirma, turėtų būti suprasta, kad likimas yra tik dalis didesnės įvykių schemos, kuri neišduoda išskirtinų įsakymų prieš tam tikrus žmones tam tikrose šeimose. Didesniame ekonominiame plane, yra lemta, kad bus laimingesnių ir mažiau sėkmingų žmonių su susijusiais  privalumais ir trukūmais. Yra neteisinga sakyti, kad jie buvo individualiai paženklinti Kūrėjo likimu, net prieš jų gimimą gimti specialiomis aplinkybėmis. Yra kiti klausimai, kurie turi būti atsakyti. Kaip su jais būtų elgiamasi santykinai pagal nusikaltimus jų padarytus, lyginant su tais, kurie gimė palyginamai sveikesnėje aplinkoje. Jeigu nusikaltimas yra tas pats ar su jais bus elgiamasi vienodai? Šventasis Koranas atsako į šį klausimą:

لَا یُکَلِّفُ اللّٰہُ نَفۡسًا اِلَّا وُسۡعَہَا 

Allahas neapsunkina nė vienos sielos labiau, negu leidžia jos galimybės. (Šventasis Koranas 2:287)

Tai reiškia, kad supantys faktoriai, socialiniai ir kiti, kurie supa žmogų, į juos bus tikrai atsižvelgta, ir jis bus teisiamas atitinkamai. Allah’o akivaizdoje, tai ne vien tik nusikaltimas už kurį yra mechaniškai nubaudžiama, bet ir visi veiksniai lemiantis tokio nusikaltimo padarymą yra apsvarstomi. Laimingieji ir nelaimingieji nebus teisiami lygiu griežtumu, ir tikrai bus atsižvelgiama į žmogaus aplinką iš kurios jis yra atėjęs ir aplinkybes privedusias prie nusikaltimo darymo. Taip pat, gerumo poelgiai bus labiau atlyginami tiems, kurių turimos aplinkybės yra daugiau tikimos atgrasyti nuo gerumo darymo, negu žmogus kuris yra aplinkoje, kurioje gerumo poelgiai yra laikomi savaime suprantami.

Taigi, problema likimo yra sudėtinga, bet galutinis sprendimas slypi rankose Visa-Žinančio, Visa-Labdaringo, Visa-Galingo ir Visa-Išmintigo Dievo, galutinėjė analizėje teisingumas nugalės.

Yra tam tikros sritys, kuriose žmogus gali pasinaudoti savo teise į laisva valią, kur jis gali pasirinkti tarp blogo ir gėrio, teisingumo ir neteisingumo ir kur jis bus laikomas atsakingu. Kitavertus yra sričių, kuriose žmogus turi labai mažą pasirinkimo teisę, ir atrodo kad yra tik pėstininkas Kūrėjo. Bendras dalykų planas gamtoje, kuris kontroliuoja likimus tautų ir žmonių, yra viena tokia sritis. Aplinkybės platesnio taikymo padaro individą visuomenės visiškai bejėgį, jis neturi pasirinkimo bet tik judėti linkme, kuria jis yra nešamas.

Likimo tema yra labai sudėtinga ir plati, ir reikalauja atskiro ir platesnio paaiškinimo. Tad su šiomis keliomis užuominomis, mes norėtume užbaigti šią diskusiją.