Angelai
Angelų egzistavimas yra universaliai priimta doktrina skirtingose šalyse ir regionuose. Tačiau, angelai kartais yra aptariami naudojant skirtingus pavadinimus, skirtumas yra tik terminuose. Panašiai, angelų prigimtis yra skirtingai suprantama tarp skirtingų religijų pasiekėjų.
Islamas apie angelus kalba, kaip apie dangiškosios prigimties būtybes, kurios turi esybes, kaip asmenys. Pagrindinė rolė, kurią jie atlieka – Dievo siunčiamų žinučių perdavimas žmonėms.
Bet jie yra neteisingai suprantami daugelio, net ir Islame, kaip turintys žmogiškąją formą, ar kažkokią formą ir figurą, kas yra neatskiriama idėja nuo materealios egzistincijos. Materija turi turėti forma ir gerai apibrėžtas ribas. Bet dvasia slypi už penkių dimensijų, kurias žmogus supranta. Žmogus gali tikėti į dvasių egzistavimą, tik jei jis yra religingas, kitaip tai yra už jo galimybių ribos suvokti formą ir figurą dvasių. Galbūt dėl to, norėdami išspręsti šią problemą ir leisti žmogui lengviau įsivaizduoti angelus, jie yra kartais minimi religinėse knygose kaip turintys žmogiškąją formą. Ne vien tik tai, jie taip pat yra žinomi atsiradę prieš Dievo pasiuntinius forma tam tikrų pauksčių. Šventasis Vaiduoklis apsireiškė Jėzui balandžio forma.
„Kai tik Jėzus buvo pakrikštytas, jis išlipo iš vandens. Ir tą akimirką dangus atsivėrė, ir jis pamatė Dvasią Dievo nusileidžiančią kaip balandis ir apšviečianti jį.“ (Matas 3:16)
Šios įvairios nuorodos randamos religinėse knygose tikriausiai buvo atsakingos už nesusipratimą apie formą ir prigimti angelų, dominuojančią tarp įvairių religijų šalininkų. Iš angelų, kai kuriuose religijose buvo sukurti dievai, tuo tarpu orginaliose knygose buvo jie buvo minimi kaip tarpininkautojai specialiai sukurti Dievo atlikti tam tikras užduotis visatoje, apie tai mes turime daugybę įrodymų daugelyje dieviškųjų knygų. Taigi nėra tikėtina, kad kai kurie žmonės nesuprastų šių teiginių reikšmingumo ir pradėtų elgtis su angelais kaip su jaunesniais Dievo partneriais. Pabandykime suprasti angelų prigimtį remdamiesi tik Koranu ir Islamo Šventojo Pranašo (sa) papročiais nesiremdami paprastai taikomais požiūriais. Pasak Korano, visa materiali visata kaip ir visa religinė visata yra valdoma tam tikrų dvasinių galių, kurios yra vadinamos angelais. Nors, į tam tikrus angelus yra kreipiamasi kaip į vieną asmenį, tokius kaip Gabrielius, Maiklas ar Izraelis, jie ištikro nedirba vieni. Kiekvienai funkcijai yra vienas lyderis ar vienas aukščiausiasis angelas, kuris valdo tą funkciją ir po juo dirba daug angelų, kurie yra minimi Šventajame Korane kaip kareiviai. Ką jie daro, yra visiškai nulemta Dievo valios ir dizaino kuriuos Jis sukurė dalykams. Jie negali padaryti menkiausio nukrypimo nuo nustatyto kurso funkcijų, kurios yra jiems pavestos, ar iš bendro plano kurį Dievas sukūrė.
Pasak Korano, kiekvienam žmogui yra paskirti du angelai, kurie užfiksuoja gerus ir blogus poelgius, priklausomai nuo poelgio. Šiuo būdu angelų užduotis yra organizuoti įmantrią ir nuodugnią registravimo sistemą. Tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi knygą rankose, rašydamas joje ką tik pamato. Iš tiesų, angelai yra atsakingi už sudėtingą sistemą, kuri registruoja žmogaus padarytų darbų poveikį jo sielai bei asmenybei, tokiu budu geras žmogus išsivysto sveiką sielą, o blogas – nesveiką.
Siela, formuojasi kiekviename žmoguje iki pat jo mirties, ir reikalauja suvokiančio organizuotojo, kuris perkeltų žmonių minčių, veiksmų poveikį sielai. Tai yra imantrus procesas, pilnai nesuprantamas žmogui. Tačiau, mes dalinai pastebime šį atvejį, kai nusikaltėliai įgauna skirtingą veido išraišką nuo kilnių žmonių. Nėra visai neįmanoma nepastabėti tokių skirtumų, nors taip pat tai negali būti apibūdinama tik kaip balta ir juoda ar kitais materealiais terminais. Iš tikro, didžiulės visatos administravimas, nuo pat jos pradžios per kelių bilijonų metų evoliucinės istorijos kursą, reikalauja didžiulės organizacijos nuolatinio dėmesio ir kontrolės. Tai yra atliekama nesuskaičiuojamos gausybės angelų, kurie tiesiogiai valdo visatą ir jos sudėtingą įsakymų sistemą, kaip Dievo agentai.
Pagal tradicijas (Šventojo Islamo įkūrėjo (sa)), mes galime suprasti iki tam tikro laipsnio universalumą angelų galėjime materealizuotis skirtingomis formomis ar apsireiškimais, kurie neturi jokio sąryšio su jų tikrąja egzistencijos forma, kuri yra už žmogaus suvokimo ribų ir turi skirtingas dimencijas nei tas kurios yra mums žinomos.
Buvo minima, kad vieną karta nepažįstamas žmogus įžengė į mečetę, kurioje Islamo įkūrėjas sėdėjo su savo kompanijonais. Šis žmogus prisiartino prie draugijos, atsisėdo pagarbiai pirmoje eilėje ir pradėjo klausti klausimų susijusių su Islamo prigimtimi. Pabaigęs savo klausimus, jis atsikėlė ir išėjo. Tie, kurie visa tai matė, buvo nustebinti, nes pirmiausiai šis žmogus buvo visiškas nepažįstamasis, kuris turėjo nukeliauti kažkokį tai atstumą norėdamas pasiekti mečetę. Mažuose miesteliuose žinia apie tokius atvykimus neišlikdavo paslaptimi, kiekvienas žinodavo kas atvykdavo ir kokiu tikslu. Bet šiuo atveju, atvykimas buvo toks greitas, kad jis atrodė paslaptingai. Antra, nėra kelionės žymių nei ant jo pačio nei ant jo drabužių. Žvaliai atrodantis ponas, vilkintis drabužius be jokios dėmelės. Dar daugiau, būdas kuriuo jis pradėjo klausti klausimus be jokios įžangos, ir jo skubus išvykimas buvo neįprastas.
Greičiau negu Šventojo Pranašo (sa) kompanijonai galėjo kažką pasakyti, Šventasis Pranašas (sa) pats informavo, kad tas žmogus ištikro buvo angelas Gabrielius, kuris paklausė pagrindinių klausimų, kad kompanijonai galėtų susipažinti su faktais susijusiais su jo gautais atsakymais. Kai kurie kompanijonai išbėgo iš mečetės norėdami sutikti užsimaskavusį angelą, kaip jie galvojo, bet niekur nebuvo jokio pėdsako likę. Niekas iš miestelio neprisipažino matę tokį žmogų. Kadangi šitas įvykis yra užregistruotas autentiškose papročių knygose, mes galime saugiai padaryti išvadą, kad angelai kartais apsireiškia paprasta žmogiškąja forma norėdami atlikti įvairias užduotis. Mes randame angelų minėjimą daugelyje kitų papročių, ypatingai siejamų su Badr ir Uhad kovomis, bet tikriausiai būtų netinkama pradėti ilgą diskusiją siejama su šiuo klausimu.
Priešingai nei Koraniškajame požiūryje, beveik kiekvienoje tautoje bendrai laikomame požiūryje apie angelus tarp įvairių religijų yra dažniau galvojama iš pasakų pusės, nei kad jie priklauso dangiškosioms egzistencijos formoms. Yra laikoma, kad angelai turi sparnus kaip paukščiai ar fėjos, ir plasnoja jais kai skrenda iš vienos vietos į kitą. Šis nesusipratimas yra greičiausiai gimęs iš pernelyg tiesioginio religinės terminologijos taikymo, kuri paprastai yra paslaptinga ir dažnai turi metaforines užuominas. Todėl, mes irgi randame Šventajame Korane minimus sparnus kalbant apie angelus, randame, kad jie gali turėti ir du ir tris ir keturis sparnus:
اَلۡحَمۡدُ لِلّٰہِ فَاطِرِ السَّمٰوٰتِ وَالۡاَرۡضِ جَاعِلِ الۡمَلٰٓئِکَۃِ رُسُلًا اُولِیۡۤ اَجۡنِحَۃٍ مَّثۡنٰی وَثُلٰثَ وَرُبٰعَ
Visa garbė priklauso Allahui, dangų ir žemės Kūrėjui, Kuris pasitelkė angelus, turinčius sparnus: du, tris ir keturis, kaip pasiuntinius. (Šventasis Koranas 35:2)
Šventasis Koranas turi labai specifišką stilių išaiškinti tokioms ištraukoms, kur gali slypėti nežinomybės pavojus. Jis tai padaro su pagalba panašių vartojimų. Sparnai, pavyzdžiui, taip pat yra minimi pasakojant apie sūnaus požiūri link jo senesnių tėvų. Šventasis Koranas, primena sūnui nuleisti gailestingumo sparną ant savo tėvų, kaip kad jie užaugino jį kai jis buvo dar kūdikis. Sparnai reiškia bruožus ir galią ir mes tikime, kad tokia prasme sparnai yra suteikiami angelams, ar asmenims teigiantiems dieviškąjį išsivystymą tarp kitų religijų. Pavyzdžiui, Gita (Hindų religijos šventajame raštų rinkinyje) parašyta, kad Krišna turi keturias rankas vietoj dvejų. Papildoma pora rankų tarnauja tokiu pat tikslu, kaip ir sparnai randami kitose dieviškosiose knygose. Angelai yra atsakingi už valdymą bei palaikymą gamtos įstatymų. Virusai ir bakterijos yra valdomi, organizuojami ir palaikomi specifinių angelų, kurie dirba harmoningai vieni su kitais išlaikydami tobulą pusiausvyrą. Panašiai, ekosistemos nėra atsitiktinės ar chaotiškos, bet yra reguliuojamos nematomų, dvasinių būtybių, kurias mes vadiname angelais.
Nupuolusio angelo atvejis
Yra dar vienas labai nesuprastas epizodas susijęs su Šėtonu. Yra sakoma, ir yra tikima, kad prieš jo nuopolį jis priklausė angelų kategorijai. Šventasis Koranas atmeta šį požiūrį ir pristato šėtoną, kaip turinti ugningą prigimtį, todėl priklausantį tokios gyvybės formoms, kurios yra sukurtos iš ugnies, pavyzdžiui Džiną.