Kova ir sėkmė

Mekos stabmeldžiai nesiklausė Muhammado (sa) ir visaip jam priešinosi. Jis ir jo pasekėjai buvo smarkiai persekiojami, tačiau jie viską ištvėrė savo tvirtumu bei pavyzdine kantrybe, neatsikirsdami atgal. Jie patyrė visokius įžeidinėjimus, o musulmonais tapę vergai buvo ypač niekinami. Po trylikos metų persekiojimo mekiečių rankose, Muhammadui (sa) Allahas liepė persikelti į Mediną, beveik už 260 mylių į šiaurę nuo Mekos. Tačiau net ir tenai mekiečiai nepaliko jo ramybėje.

Jie daug kartų stojo su juo į kovą, tačiau buvo nugalėti. Muhammadas (sa) kovojo tik gindamasis, o laimėjęs su priešais elgdavosi gailestingai ir atlaidžiai.

Vėliau Meka galiausiai buvo Muhammado (sa) užimta, tai įvyko taikiai, be kovos. Be to, Muhammadas (sa) buvo ypatingai atlaidus ir kilniaširdiškas savo priešams.

Muhammadas (sa) pakvietė visą pasaulį atsiversti į Islamą, tačiau tuo pačiu suteikė visiems laisvę išpažinti savo tikėjimą Islamo globoje.

Šventojo Pranašo (sa) gyvenimas iš tiesų ypatingas, nes per savo šešiasdešimt trejus gyvenimo metus jis patyrė visus įmanomus žmogiškus išmėginimus – nuo skurdo iki turto, nuo nesėkmės iki sėkmės, nuo vienišo balso, skelbiančio teisingumą ir taiką, iki didžiausios galios, nuo persekiojimo iki karaliaus autoriteto.

Jam teko pabūti našlaičiu, mielu įvaikiu, sąžiningu prekeiviu, mylinčiu vyru, geru tėvu, rūpestingu kaimynu, pasižymėjusiu lyderiu, teisingu teisėju ir įstatymų skelbėju, apsišvietusiu valstybės tarnautoju, ištikimu draugu, o labiausiai – Pranašu ir Allaho Žodžio skleidėju.

Šventasis Pranašas (sa) mirė 622-aisiais metais po Kr., po savęs palikęs labai pamaldžią ir teisingą bendruomenę tikinčiųjų, tęsusių jo misiją skleisti Islamą visuose pasaulio kraštuose, nepaisant iškylančių sunkumų. Šiandien pasaulyje yra daugiau nei vienas milijardas musulmonų.

Al-Masjidal-Nabvi „Pranašo mečetė“ yra Medinos mieste. Jos komplekse taip pat yra galutinė Šventojo Pranašo (sa) atilsio vieta. Mečetė yra antra švenčiausia Islamo vieta ir viena iš didžiausių mečečių pasaulyje.