Apreiškimas

Muhammadas (sa) daug laiko praleisdavo minėdamas Allahą (Allahas – arabiškas žodis, reiškiantis Vienas Dievas). Jis dažnai medituodavo Hiros urve už kelių mylių nuo Mekos. Kai jam buvo keturiasdešimt metų, jį aplankė vizija, kurioje pasirodė angelas Gabrielius ir perdavė jam pirmąjį Korano apreiškimą iš Allaho tokiais žodžiais:

“Sakyk! (Skaityk!) Vardą savojo Dievo, kuris sukūrė. Sukūrė žmogų iš lipnaus gumulėlio. Sakyk! (Skaityk!) Ir tavo Dievas yra didingiausias, kuris išmokė žmogų per plunksną. Išmokė to, ko jis nežinojo”. (Šventasis Koranas. skyrius 96)

Muhammadas (sa) tiek išsigandęs šio patyrimo, kad nuskubėjo namo ir visa tai apsakė savo žmonai Khadijai (rs). Ji jį nuvedė pas savo pusbrolį Waraqabin Naufal, krikščionių atsiskyrėlį. Išgirdęs kas nutiko, Waraqa pasakė: „Esu tikras, jog ant tavęs nužengęs angelas yra tas pats, kuris anksčiau nužengė ant Mozės“. Jis turėjo galvoje pranašystę iš Pakartoto Įstatymo knygos 18:18 („Aš pakelsiu iš jų brolių Pranašą, kaip tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu.“) ir taip iš pranašavo didžiojo pranašo atėjimą. Tiesą sakant, tai žymėjo Muhammado (sa), kaip pranašo ir Allaho pasiuntinio misijos pradžią.

Viršuje paminėtos eilutės yra pirmos Šventojo Korano eilutės, atskleistos Muhammadui (sa). Per kitus 23 metus jam buvo apreikštas visas Koranas ir iki šios dienos šis tekstas išliko visiškai nekeistas.