Al Mujeeb – Atsakantysis į maldas

Jo Šventenybė Hazrat Mirza Masroor Ahmad (aba) po Tašahhud, Tauvvuz ir Sūros Al-Fatiha perskaitė šią Šventojo Korano eilutę iš Sūros Al-Baqarah (187 eilutė):

وَاِذَا سَاَلَکَ عِبَادِیۡ عَنِّیۡ فَاِنِّیۡ قَرِیۡبٌ ؕ اُجِیۡبُ دَعۡوَۃَ الدَّاعِ اِذَا دَعَانِ ۙ فَلۡیَسۡتَجِیۡبُوۡا لِیۡ وَلۡیُؤۡمِنُوۡا بِیۡ لَعَلَّہُمۡ یَرۡشُدُوۡنَ

Ir kai Mano tarnai klausinėja tavęs apie Mane, (sakyk): “Aš esu arti. Aš atsakau į prašančiojo maldą, kuomet jis meldžiasi Man. Taigi, jie turi klausyti Manęs ir tikėti į Mane, kad eitų teisingu keliu.

Ši Šventojo Korano eilutė, kuri buvo ką tik deklamuota, yra susijusi su Allaho savybe Al-Mujeeb (Atsakantysis į maldas). Nors šios savybės aprašymas buvo duotas Hazrat Khalifa tul Masih IV (rh), šiandien aš pasirinkau šią temą dėl dabartinės padėties. Šiandien bus kalbama apie maldų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, bus kalbama apie daugybę malonių ir gėrybių, kurias Allahas suteikė Jama’atui (bendruomenei) dėl priimtų maldų.

Šia tema yra hadisas:

Hazrat Salman Farsi (rs) pasakoja, kad Šventasis Pranašas (sa) pasakė: „Tikrai, Allahas yra Drovus, Geras ir Dosnus“. „Kai tarnas pakelia abi rankas prieš Jį, Jis gėdijasi jas grąžinti tuščias ir nepavykusias“.

Hazrat Abu Hurairah (rs) pasakoja, kad Šventasis Pranašas (sa) pasakė: „Allahas sako: Aš elgiuosi su savo tarnu pagal jo nuomonę apie Mane“. „Kai tarnas Mane atsimena, Aš esu su juo“. „Jei jis atsimena Mane savo širdyje, Aš irgi atsimenu jį savo širdyje“. „Ir jei jis Mane atsimena susirinkime, Aš atsimenu jį geresniame susirinkime“. „Jei jis prieina prie Manęs per sprindį, Aš prieinu prie jo per ulį“. „Jei jis prieina prie Manęs per ulį, Aš prieinu prie jo per du ulius“. „Jei jis prie Manęs eina, Aš prie jo bėgu“.

Čia Jama’atas drebėjo kaip žuvis be vandens. Tad kodėl gi Allahas nebėgo pagal savo pažadą ir nepadėjo mums? Alhamdulillāh.

Hazrat Ibne Umar (rs) pasakoja, kad Šventasis Pranašas (sa) beveik niekada nepalikdavo susirinkimo, kad nepasimelstų už savo Sahabą šiais žodžiais: „O mano Allahai! Suteik mums tokios baimės Tavęs, kuri atskirtų mus nuo nepaklusnumo Tau, ir suteik mums tokio paklusnumo Tau, dėl kurio Tu mus įvestum į Rojų, ir suteik mums tokio tikrumo, dėl kurio Tu mums palengvintum pasaulio nelaimes“. „O mano Allahai! Leisk mums teisingai pasinaudoti mūsų ausimis, mūsų akimis ir mūsų jėgomis visą mūsų gyvenimą ir padaryk mus šio gėrio paveldėtojais“. „Ir atkeršyk už mus tiems, kurie mus engia“. „Ir padėk mums prieš tuos, kurie su mumis priešiškai nusiteikę“. „Ir neįtrauk mūsų į išbandymus mūsų tikėjime“. „Ir neleisk, kad pasaulis būtų mūsų didžiausias rūpestis ir didžiausias tikslas, tai yra, neleisk, kad mūsų žinios apsiribotų tik pasauliu“. „Ir nevaldyk mūsų su žmogumi, kuris mums neatleistų“.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) sako:

„Tie, kurie naudojasi malda, Allahas jiems atveria kelią“. „Jis neatstumia maldos… Šventasis Koranas mini du maldos aspektus. Vienu atveju Allahas nori įgyvendinti savo valią ir kitu atveju išpildo tarno norą

وَلَنَبۡلُوَنَّکُمۡ بِشَیۡءٍ مِّنَ الۡخَوۡفِ وَالۡجُوۡعِ

  – čia Aš noriu įgyvendinti savo teisę“. „Akcentas su nūn thaqīlah rodo, kad Allaho valia yra įgyvendinti tai, kas numatyta, o to vaistas yra

اِنَّا لِلّٰہِ وَاِنَّاۤ اِلَیۡہِ رٰجِعُوۡنَ

(Tikrai, Allahui mes priklausome ir pas Jį mes sugrįšime)

O kitas laikas yra Dievo malonės ir gerumo bangų proveržio metas, kuris yra išreikštas žodžiais

… اُدْعُوْنِیْ اَسْتَجِبْ لَکُمْ

Apskritai, šis maldos pasidalijimas turėtų būti visada prisimenamas, kad kartais Allahas nori įgyvendinti savo valią, o kartais jis išpildo“. „Šis santykis yra tarsi draugiškas santykis. Mūsų Šventojo Pranašo (sa) maldų priėmimas yra toks didingas, kad prieš jį jo paklusnumas ir nuolankumas yra aukščiausio lygio“. „Tad vienuolika jo vaikų mirė, bet jis niekada neklausė „kodėl?“.

Toliau jis pasakė: „Dievas suteikė man tokį maldų entuziazmą, koks būna jūroje“.

Jis sako: „Jei norite būti saugūs ir kad jūsų namuose būtų ramybė, turite daug melstis ir pripildyti savo namus maldomis“. „Namai, kuriuose visada meldžiamasi, Allahas jų niekada nepratvėria“.

Jis sakė: „Aš visada meldžiuosi, ir svarbiausia malda yra saugoti savo draugus nuo rūpesčių ir sielvarto“. „Nes man rūpi jų bėdos ir sielvartas, kurie man kelia sielvartą“. „Ir ši malda atliekama kaip visuma, kad jei kas nors patiria sielvartą ar bėdą, Allahas juos išgelbėtų“. „Visas mano entuziazmas ir visa mano jėga yra melstis Allahui“.

Tegul Allahas suteikia ir man galimybę sekti šiuo Hazrat Masih Ma‘ūd (as) pavyzdžiu ir tegul man rūpi jūsų skausmas labiau nei mano paties. O Allahai, padėk man.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) sako: „Geriausia malda yra pasiekti Allaho malonę ir išsigelbėti nuo nuodėmių, nes nuodėmės sukietina širdį ir žmogus tampa šio pasaulio kirminu“. „Mūsų malda turėtų būti, kad Allahas atitolintų nuo mūsų nuodėmes, kurios sukietina širdį, ir parodytų mums kelią į savo malonę“.

Jis sako: „Mes meldžiamės, kad Dievas apsaugotų bendruomenę ir kad pasauliui būtų akivaizdu, jog Šventasis Pranašas (sa) buvo tikras pasiuntinys ir kad žmonės įtikėtų Dievo egzistavimu“.

Toliau jis pasakė: „Didžiausia nauda tiems, kurie prisijungia prie šios bendruomenės, yra ta, kad aš už juos meldžiuosi“. „Malda yra toks dalykas, kuris gali paversti sausą medį žaliu ir atgaivinti mirusįjį“. „Ji turi didelių galių“.

Tegul Allahas ir šiuo metu padaro mus visų tų maldų, kurias Hazrat Masih Ma‘ūd (as) meldė už savo tikinčiuosius, paveldėtojais. Ir tegul mums dar daugiau malonių suteikia tos maldos, kurias Hazrat Aqdas Muhammad Rasūlullāh (sa) meldė už savo ummą. Tai yra Allaho malonė ir gėris, kad Jis padarė mus savo mylimųjų maldų paveldėtojais, kuriuos mes matome kiekvieną dieną. Hazrat Khalifa tul Masih IV (rh) mirtis mums buvo didelis smūgis. Allahas išpildė savo pažadą dėl šių maldų.

Jis sako:

وَعَدَ اللّٰہُ الَّذِیۡنَ اٰمَنُوۡا مِنۡکُمۡ وَعَمِلُوا الصّٰلِحٰتِ لَیَسۡتَخۡلِفَنَّہُمۡ فِی الۡاَرۡضِ کَمَا اسۡتَخۡلَفَ الَّذِیۡنَ مِنۡ قَبۡلِہِمۡ ۪ وَلَیُمَکِّنَنَّ لَہُمۡ دِیۡنَہُمُ الَّذِی ارۡتَضٰی لَہُمۡ وَلَیُبَدِّلَنَّہُمۡ مِّنۡۢ بَعۡدِ خَوۡفِہِمۡ اَمۡنًا ؕ یَعۡبُدُوۡنَنِیۡ لَا یُشۡرِکُوۡنَ بِیۡ شَیۡئًا ؕ وَمَنۡ کَفَرَ بَعۡدَ ذٰلِکَ فَاُولٰٓئِکَ ہُمُ الۡفٰسِقُوۡن

Allahas pažadėjo tiems iš jūsų tarpo, kurie tiki ir daro gerus darbus, kad, iš tikrųjų, Jis padarys juos Vietininkais žemėje, kaip kad Jis buvo padaręs Vietininkais (iš tarpo) tų, kurie buvo prieš juos, ir, kad, iš tikrųjų, Jis sutvirtins jiems jų tikėjimą, kurį Jis jiems išrinko ir, kad, iš tikrųjų, suteiks jiems už tai saugumą (ir taiką), po jų baimės: jie garbins Mane (ir) jie nepriskirs Man nieko. Tada tie, kurie bus nedėkingi, tie bus maištininkai. (Sūrah An-Nūr: 56)

Tegul Allahas niekada nepadaro šios mylimos bendruomenės iš tų, kurie nevertina.

Yra hadisas. Hazrat Huzhaifa (rs) pasakoja, kad Šventasis Pranašas (sa) pasakė: „Jumyse paslikis Pranašystė, kol Allahas panorės, tada jis ją atims ir bus įkurtas Kalifatas grindžiamas Pranašystės principu“. „Tada Allahas, kai panorės, atims ir šią malonę“. „Tada pagal jo nuostatą bus įkurta žiauri karalystė (dėl kurios žmonės bus nelaimingi ir jausis suvaržyti)“. „Kai šis laikotarpis baigsis, pagal jo kitą nuostatą bus įkurta dar labiau tironiška karalystė, kol Allaho gailestingumas užplūs ir baigs šį tironijos ir priespaudos laikotarpį“. „Po to vėl bus įkurtas Kalifatas grindžiamas Pranašystės principu“. Tai pasakęs, jis nutilo.

Tegul Allahas padaro, kad ši malonė išliktų iki Paskutiniosios Dienos. Tegul Dievas niekada nenuima savo malonės rankos nuo bendruomenės. Tegul ši bendruomenė visada lieka dėkingų ir besimeldžiančių žmonių bendruomene. Tegul Allaho meilė ir gailestingumas visada mus lydi.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) sako: „Kai miršta pranašas ar šaichas, pasaulyje kyla žemės drebėjimas ir tai yra labai pavojingas laikas, bet Dievas jį sustabdo per kalifą ir per tą kalifą viskas atstatoma ir įtvirtinama iš naujo“.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) toliau sako: „O mano brangieji! Kadangi senovės laikais Allaho tradicija buvo tokia, kad Dievas rodė dvi galias, kad paneigtų du melagingus priešininkų džiaugsmus“. „Dabar neįmanoma, kad Dievas atsisakytų savo senosios tradicijos“. „…Jums taip pat būtina pamatyti antrąją galią“. „Ir jos atėjimas yra geriausias jums, nes ji yra amžina, kurios grandinė nenutrūks iki Paskutiniosios Dienos“. „…kaip Dievas pažadėjo Barāhīn-e-Ahmadiyyah“. „Ir tas pažadas yra ne apie mane, o apie jus, kaip Dievas sako, kad aš padarysiu šią bendruomenę, kuri seka tavimi, dominuojančia prieš kitus iki Paskutiniosios Dienos“. „…Mūsų Dievas yra pažadų, ištikimybės ir tiesos Dievas“. „Jis jums parodys viską, ką pažadėjo“. „Nors šios dienos yra paskutinės pasaulio dienos ir daug nelaimių, kurių metas yra artimas, bet šis pasaulis tikrai išliks, kol bus įvykdyti visi dalykai, apie kuriuos Dievas pranešė“. „Aš pasirodžiau kaip viena iš Dievo galių ir esu Dievo įkūnyta galia“. „Ir po manęs bus kitų būtybių, kurios bus antrosios galios pasireiškimas“.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) sako knygoje „Al-Wasiyyat“:

„Tai yra Dievo tradicija ir nuo tada, kai Jis sukūrė žmogų žemėje, Jis visada rodė šią tradiciją, kad Jis padeda savo pranašams ir pasiuntiniams ir suteikia jiems pergalę“. „Kaip Jis sako

کَتَبَ اللّٰہُ لَاَغۡلِبَنَّ اَنَا وَرُسُلِیۡ

Allahas nutarė: “Iš tiesų, Aš nugalėsiu, Aš ir Mano Pasiuntiniai.”

ir pergalė reiškia, kad kaip pranašų ir pasiuntinių tikslas yra, kad Dievo įrodymas būtų pilnas žemėje ir kad niekas negalėtų jam priešintis“. „Taip pat Dievas su stipriais ženklais atskleidžia jų tiesą ir sėja tą tiesą, kurią jie nori skleisti pasaulyje, jų pačių rankomis“. „Bet Jis neatbaigia jos visos per juos“. „Bet Jis juos atima tokiu metu, kuris, atrodo, neša nesėkmės baimę“. „Tai duoda priešininkams galimybę juoktis, išjuokti ir pašiepti, o kai jie pasijuokia, tada jis parodo kitą savo galios ranką ir sukuria tokias aplinkybes, per kurias tie tikslai, kurie liko šiek tiek nebaigti, pasiekia savo tobulumą“.

Dabar Hazrat Khalifa tul Masih Al-Awwal (rs) sako: „Tai yra palaimintas kelias jums, tvirtai laikykitės šios Allaho virvės“. „Tai taip pat yra Dievo virvė, kuri subūrė jūsų išsklaidytus asmenis“. „Todėl tvirtai laikykitės jos“.

Hazrat Khalifa tul Masih IV (rh) sakė: „Kalifato įkūrimo tikslas yra tawhīdo (vienybės) įkūrimas, ir šis Allaho pažadas yra tvirtas“. „Toks, kuris niekada negali būti paneigtas, negali būti pašalintas, jame niekada nebus jokių pokyčių…“. „…paskutinė Kalifato dovana, kuri jums bus duota, yra tai, kad jūs šlovinsite Mane, nieko nesudėdami su Manimi, su tobula vienybe jūs šlovinsite Mane ir giedosite šlovės giesmes Man“. „Tai yra paskutinis Rojaus pažadas, kuris buvo duotas Ahmadiyyos Bendruomenei, ir aš tikiu, ir stebuklai, kuriuos mes matėme, ir dėl kurių be sielvarto upių teka ir šlovės upės, ir dėkingumo upės yra tokie stebuklingi, kad šiandien nė viena tauta pasaulyje negali jų pasiekti“. „Pozicija, kurią Ahmadiyyos Bendruomenė turi šiame pasaulyje, niekas kitas neturi…“. „…todėl buvo visiškas pasitikėjimas ir priklausomybė nuo Allaho, kad Jis niekada neleis, kad Ahmadiyyos Kalifatas būtų sunaikintas“. „Jis visada jį palaikys gyvą ir amžiną“. „gyvą ir šviežią, ir jauną, ir visada kvepiantį kaip kvepalai, šio palaiminto medžio pavidalu, apie kurį Allahas pažadėjo, kad tai yra toks palaimintas medis, kurio šaknys yra giliai įsmeigtos į žemę ir jokia pasaulio jėga negali jo išrauti ir išmesti“. „…Šlovės ir dėkingumo aspektas yra amžinas aspektas“. „Tai yra nesibaigiantis aspektas“. „Tai nėra susiję su asmeniu“. „Tai nebuvo susiję su jokiu ankstesniu kalifu, nei su manimi, nei su jokiu būsimu kalifu“. „Tai yra susiję su Kalifato pareigybe“. „Tai yra gyvas ir švytintis aspektas“. „Jis niekada nemirs“. „Insha’Allah (jei Allahas nori)“. „Tačiau su viena sąlyga… ir ta sąlyga yra… kad Dievas jums pažada, kad jis padarys jus savo kalifais žemėje, bet jis taip pat uždeda tam tikras atsakomybes jums“. „Jis pažada tiems, kurie iš jūsų tiki ir daro gerus darbus“. „Taigi, jei bendruomenė išliks ant gėrio, ir tai yra mūsų malda, ir mes visada stengsimės, kad ši bendruomenė visada išliktų ant gėrio, su kantrybe ir ištikimybe“. „Tada šis Dievo pažadas taip pat visada liks ištikimas mums, ir Ahmadiyyos Kalifatas su visu savo spindesiu, tapdamas palaimintu medžiu, klestės kaip medis, kurio šakos kalba su dangumi“.

Šiame kontekste jis (rh) toliau sakė:

„Aš jums patariu prisiminti šią malonę, kurią Dievas jums suteikė ir jūs net nežinojote, kaip ji buvo suteikta“. „Ji buvo suteikta iš naujo per Hazrat Masih Ma‘ūd (as)“. „Tad prisiminkite šią malonę“. „Dievas vėl suteikė šią malonę savo maloningumu, o širdys negali būti surištos be malonės“. „Jei pašalintumėte Hazrat Masih Ma‘ūd (as) koncepciją iš savęs, niekam iš jūsų nerūpėtų kitas ir šį ryšį Kalifatas stumia į priekį ir tas ryšys yra sutelktas Kalifato asmenyje ir tada juda į priekį“.

Jis (rh) atkreipė bendruomenės dėmesį į vienybės palaiminimą ir pasakė:

„Tad Allaho malonė, kad Jis jus subūrė, šiandien pasireiškė dvigubai“. Alhamdulillāh, kad mes vėl pamatėme „šiandien vėl esate padaryti broliais, bet prisiekiu Dievu, tie, kurie dabar esate padaryti, Insha’Allah, jis jus išlaikys broliais iki Paskutiniosios Dienos, jei gyvensite su nuolankumu, dėkodami Dievui už Jo malonę, niekas negalės atimti šios malonės iš jūsų“.

Jis buvo pasakęs:

„Aš jums duodu gerą naujieną, kad… dabar, Insha’Allah, Ahmadiyyos Kalifatui niekada negres joks pavojus“. „Bendruomenė pasiekė brandos lygį Dievo akyse“. „Ir jokia priešo akis, jokia priešo širdis, jokia priešo pastanga negalės pakenkti šiai bendruomenei, ir Ahmadiyyos Kalifatas, Insha’Allah, klestės su tokiu spindesiu, su kokiu Dievas pažadėjo Hazrat Aqdas Masih Ma‘ūd (as)“. „Ši bendruomenė išliks gyva bent tūkstantį metų“. „Tad melskitės, giedokite šlovės giesmes ir atnaujinkite savo pažadus“.

Šiandien mes visi liudijame, kad, o išėjęs, gera naujiena, kurią tu davei šiai mylimai bendruomenei, išsipildė žodis po žodžio. Ir ši bendruomenė vėl stovi kaip tvirta siena Kalifato įkūrimui ir stiprinimui ir parodė tokius nuoširdumo ir ištikimybės pavyzdžius, kokių mes nematome ant žemės paviršiaus. O Dieve, o mano Galingasis Dieve, visada, kaip ir visada, parodyk Savo meilę Savo bendruomenei pagal Savo pažadus.

Hazrat Masih Ma‘ūd (as) sako: „Aš teigiu su dideliu pasitikėjimu ir tvirtumu, kad aš esu teisus ir su Dievo malone aš nugalėsiu šiame lauke ir tiek, kiek aš matau su tolimu žvilgsniu, aš matau visą pasaulį po savo tiesos kojomis ir artėja, kad aš pasieksiu didelę pergalę, nes mano kalbą palaiko kita kalba ir mano ranką stiprina kita ranka, kurios pasaulis nemato, bet aš matau, manyje kalba dangiška dvasia, kuri suteikia gyvybę kiekvienam mano žodžiui ir raidei, ir danguje kilo entuziazmas ir virpėjimas, kuris pakėlė šią saujelę dulkių kaip lėlę“.

Toliau jis sako:

„Dievas man atskleidė, kad Aš tau duosiu pergalę galų gale“. „Ir Aš atskleisiu tavo nekaltumą nuo kiekvieno kaltinimo ir tau bus pergalė“. „Ir tavo bendruomenė nugalės savo priešininkus iki Paskutiniosios Dienos, ir Jis pasakė, kad aš atskleisiu tavo tiesą su galingais išpuoliais“.

Galiausiai, aš dar kartą prašau melstis. Melskitės už mane, melskitės, dar daugiau melskitės. Tegul Allahas sukūria manyje tas savybes ir sugebėjimus, kuriais aš galėčiau tarnauti šiai mylimai Hazrat Masih Ma‘ūd (as) bendruomenei ir mes taptume tie, kurie įvykdo Hazrat Masih Ma‘ūd (as) misijos tikslą. Vakar vienas draugas man parašė laišką ir pasakė šią maldą, kuri man labai patiko, kad aš meldžiuosi, kad jei jūs neturite sugebėjimų atlikti Kalifato pareigas, tegul Allahas juos sukuria. Tikrai su maldomis ir Allaho malone šis karavanas, su visomis sėkmėmis, judės į priekį, Insha’Allah.

Aš prašau jūsų maldų. Bet aš norėčiau čia paaiškinti, kad Jama’ato ir Kalifato sistema turi tam tikrą šventumą, kuris niekada neleis jums sėdėti su žmonėmis ir kalbėti, kad šis kalifas turi šį trūkumą ar šią silpnybę. Jūs galite man parodyti mano silpnybes, ir aš stengsiuosi jas pašalinti, bet sistema veiks prieš tuos, kurie sėdi susirinkimuose ir kalba, ir bus imtasi veiksmų prieš juos. Todėl aš prašau, kad jūs melstumėtės ir padėtumėte man maldomis, ir tada mes visi kartu pamatysime Islamo pergalės dienas. Insha’Allah.